Gyvūnų elgsena
Šunų ir kačių veterinarijos gydytojas – elgsenos specialistas yra gydytojas, kurio specializacija – augintinių elgsenos sutrikimų diagnozavimas ir gydymas. Elgsenos problemos gali kilti dėl daugybės priežasčių, įskaitant stresą, aplinkos pokyčius, genetinius veiksnius ar sveikatos sutrikimus. Ankstyva intervencija gali pagerinti tiek gyvūno, tiek šeimininko gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į elgsenos specialistą?
1. Agresyvumas:
• jei jūsų šuo ar katė rodo agresyvumą kitų gyvūnų, žmonių ar šeimos narių atžvilgiu, tai gali rodyti elgesio problemą. Agresyvumas gali būti susijęs su baime, teritorine gynyba ar socialiniais sutrikimais.
2. Baimė ir nerimas:
• jei augintinis bijo tam tikrų situacijų, garsų (pvz., griaustinio ar fejerverkų), vietų ar žmonių, arba jei jis rodo nuolatinio nerimo požymius (pvz., letenų laižymas, nuolatinis judėjimas), tai gali reikšti elgesio sutrikimą, kurį galima valdyti su specialisto pagalba.
3. Separacijos nerimas:
• kai šuo ar katė patiria stresą būdami vieni, šis nerimas gali pasireikšti destruktyviu elgesiu (baldų draskymu, daiktų graužimu), pastoviu lojimu, verkimu arba šlapinimusi namuose. Elgsenos specialistas gali padėti sukurti planą, kuris padės gyvūnui susidoroti su šiuo sutrikimu.
4. Destruktyvus elgesys:
• jei gyvūnas pradėjo graužti baldus, draskyti sienas, duris ar kitus objektus, tai gali būti elgesio sutrikimo požymis. Tokį elgesį gali sukelti stresas, nuobodulys ar net sveikatos problemos.
5. Nešvaros namuose:
• jei augintinis pradėjo šlapintis ar tuštintis ne vietoje, nepaisant išmokto tualeto elgesio, tai gali rodyti elgesio problemą arba sveikatos sutrikimus. Elgsenos specialistas gali padėti nustatyti priežastį ir pasiūlyti sprendimus.
6. Perdėtas lojimas ar kaukimas:
• jei jūsų šuo nuolat loja ar kaukia be aiškios priežasties, tai gali būti ženklas, kad jis patiria nerimą, baimę ar kitą emocinį diskomfortą.
7. Stereotipinis elgesys:
• gyvūnai gali pradėti kartoti tam tikrus veiksmus, pvz., uodegos gaudymą, nuolatinį kūno laižymą, galvos purtymą ar vaikščiojimą ratu. Tai dažnai rodo stresą, nerimą arba nuobodulį, ir gali reikalauti specialaus elgsenos plano.
8. Netikėtas elgesio pokytis:
• staigus augintinio elgesio pasikeitimas (pvz., iš aktyvaus į pasyvų, ar iš draugiško į atsargų ir agresyvų) gali rodyti tiek fizines, tiek emocines problemas. Elgsenos specialistas gali padėti nustatyti šių pokyčių priežastis.
9. Dresūros problemos:
• jei jūsų šuo ar katė nesugeba išmokti tam tikrų komandų, nepaklūsta arba netinkamai reaguoja į dresūros metodus, elgsenos specialistas gali padėti išmokyti augintinį elgtis tinkamai, naudojant specializuotus dresūros metodus.
Ką daro elgsenos specialistas?
• Išsami konsultacija: specialistas atliks išsamią augintinio elgesio analizę, įvertins jo kasdienį gyvenimą, socialinę aplinką ir galimus streso veiksnius.
• Diagnozė: remiantis augintinio elgesio duomenimis ir šeimininko pateikta informacija, specialistas nustatys galimas elgesio problemas.
• Gydymo planas: sudaromas asmeninis elgesio terapijos planas, į kurį gali įeiti dresūros technikos, aplinkos pokyčiai ir, jei reikia, vaistais.
• Gyvūnų globėjų švietimas: elgsenos specialistas taip pat išmoko gyvūnų globėjus, kaip tinkamai nukreipti augintinio elgesį, padedant jam įveikti stresą ar nerimą.
Kada būtina kreiptis į konsultaciją?
Jei pastebite bet kurį iš pirmiau minėtų elgesio pokyčių arba jūsų augintinis rodo ženklus, kad jis patiria emocinį stresą, nerimą ar turi elgesio problemų, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos elgsenos specialistą. Ankstyva intervencija gali padėti išspręsti problemas ir pagerinti jūsų augintinio gyvenimo kokybę bei sustiprinti jūsų santykius su juo.
Kviečiame registruotis konsultacijai nurodytu telefonu +3701288788
Skyriaus vadovė vet. gyd. Emilija Venckutė
Skyriaus specialistai:
Gyvūnų elgsenos specialistė Inga Balčiuvienė